tėvonimas

tėvonimas sm. 1. žr. tėvonystė 1: Bei ponas Juda paveldės sau tėvonimu (paraštėje tėvonyste) šventoje žemėje BBZak2,16. 2. BzB332 įsūnystė: Kurių yra tėvonimas (priėmimas ing vaikus) ir garbė, ir suderėjimas BBPvR9,4.